ON THE ISSUE OF POLIYMODALITY AND COMPLEMENTARY RHYTMS IN THE VOCAL SUTARTINĖS PLAYED ON THE PSALTERY KANKLĖS
Keywords:
kankle, vocal music, sutartinesAbstract
The most exotic phenomenon in Baltic traditional music is undoubtedly the Lithuanian sutartinės polyphony. Most of the songs that are named sutartinės, are characterized by the following features: 1) equal importance of parts, 2) predominance of seconds in the harmony, 3) polymodality, 4) complementary rhythms, 5) crossing of parts, 6) simultaneous performance of different texts. For several decades this style has been a thing of the past. Already in the 1930s, when most documentation of the sutartinės was made, they existed mainly in postfunctional form. But in the 19th and at the beginning of the 20th century, their area comprised a large territory in northeastern Lithuania.
Downloads
References
Apanavičius, Romualdas & Marija Baltrėnienė 1991. Lietuvių liaudies muzikos instrumentai [Lietuviešu tautas mūzikas instrumenti]. Vilnius: Mintis.
Boiko, Martin 1996. Die litauischen Sutartinės. Eine Studie zur baltischen Volksmusik. Dissertation, Universität Hamburg. Hamburg: Svl.
Paliulis, Stasys 1959. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai [Lietuviešu instrumentālā tautas mūzika. Pūšaminstrumenti]. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla.
Paliulis, Stasys 1984. „Daudyčių poveikis sutartinių muzikai“ [Koka tauru daudīšu iespaids uz sutartiņu mūziku]. Muzika Nr. 5: 87–95.
Slaviūnas, Zenonas 1959. Sutartinės. Daugiabalsės lietuvių liaudies dainos [Sutartines. Lietuviešu daudzbalsīgās tautasdziesmas]. 3. sēj. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla.